Shamballa papuošalų dizainas įkvėptas meditacijos ir budizmo kultūros tradicijų, todėl yra daug šių papuošalų reikšmių, tačiau pagrindinė idėja yra gerinti savo savijautą bei tobulinti dvasinę pusiausvyrą.

Tibeto Ir Indijos budistų tradicijose Shambhala (taip pat vadinama Shambala arba Shamballa) yra mitinė karalystė, kažkur Vidurinėje Azijoje. Ji buvo minima daugelyje įvairių senovinių tekstų , taip pat ir Kalacharoje (šis sanskripto terminas reiškia "laiko ratus" arba "laiko ciklus"). Shamballa palaipsniui pradėta vertinti kaip budistų “Šventa apsivalymo Žemė”, pasakų karalystė, kurios egzistavimas yra labiau mistinis ar dvasinis, negu fizinis ar geografinis. Būtent toks Shamballa mitas pasiekė Vakarus ir įtakojo tiek budistų dvasinius sekėjus tiek ir ne butistinius. Ir apskritai tapo tam tikra populiaria kultūra. Senovės Tibete šios apyrankės ir karoliai buvo dėvimi bendram gerbūviui pagerinti ir naudojami maldos ritualo metu. 

Priklausomai nuo kiekvieno rutulio spalvos, formų ir stilių, papuošalai turi individualią reikšmę.  Yra daug idėjų, aiškinančių Shamballa papuošalų reikšmę, tačiau bendru sutarimu yra tikima, kad jos skatina žmonių gerovę, dvasinio ryšio tobulėjimą.  Sakoma, kad Shamballa yra dharmos čakra, kuri yra visų gyvų būtybių širdyje. Tai yra vieta, taika, ramybė ir laimė. Tai yra dvasios simbolis, užbaigiantis kūno, kalbos ir proto trejybę. Šių papuošalų dizainas yra labai populiarus ir dėvimas įvairių įžymybių tiek Europoje, tiek JAV.